Tyrimas: veiklos rizikas verslas ketina įveikti didindamas investicijas, darbuotojų skaičių ir atlyginimus

Kas antra (50 proc.) šalies smulkaus ir vidutinio verslo įmonė mano, kad per ateinančius trejus metus jų verslo rizikos tik augs – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas apie rizikų valdymą. Siekiant jas kontroliuoti, 43 proc. įmonių nurodo, kad ateityje planuoja naudoti 6-8 skirtingas rizikų valdymo priemones, rodo tyrimo duomenys. 

Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas, komentuodamas tyrimo rezultatus sako, kad Lietuvos įmonės geba identifikuoti išorines rizikas ir galvoja apie priemones toms rizikoms valdyti.

„Labiausiai naudojamos ir toliau planuojamos naudoti išorinių rizikų valdymo priemonės yra privalomasis draudimas, naujausios išmaniosios technologijos, investicijos į fizinę turto apsaugą. Taip pat įmonės kaupia finansines atsargas, jei reikėtų padengti galimas žalas, ir investuoja į darbuotojų saugos mokymus“, − sako draudimo ekspertas. 

Anot S. Lisausko, siekdami įvertinti rizikų tikimybę ir galimą jų žalą, verslai visų pirma turėtų atsižvelgti į savo veiklos pobūdį. 

„Natūralu, kad medienos pramonėje gaisro rizikos tikimybė išties didesnė nei metalo pramonės įmonėse, o transporto, logistikos srityje veikiančios įmonės natūraliai dažniau susiduria su įvairiais gedimais, nelaimingais nutikimais keliuose“, – sako S. Lisauskas.

Jo teigimu, numačius rizikų tikimybes, svarbu suprasti ir apimtis. Pavyzdžiui, užklupus stichinei nelaimei ar stipriai krušai – kokią turto dalį negrįžtamai ji gali suniokoti. 

Tyrimas rodo, kad verslo rizikos per pastaruosius trejus metus labiausiai augo gamybos bei pramonės srityse veikiantiems verslams (71 proc.), taip pat prekybos atstovams (59 proc.). 

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, atsižvelgdamos į tai, įmonės planuoja didinti investicijas bei plėsti verslą (61 proc.), didinti darbuotojų skaičių (26 proc.) ir atlyginimus (64 proc.). Aktualiausios rizikos, kurias nurodė verslo atstovai, yra glaudžiai susijusios su darbuotojų kvalifikacijos trūkumu bei konkurencija. 

„Jei potenciali rizika nedidelė – galima ją prisiimti ir nusimatyti tam tikrą kapitalo dalį sutvarkant padarinius. Taip pat galima riziką sumažinti, atsižvelgiant į veiklos pobūdį: pavyzdžiui, dūmų detektorių įsidiegimas, vandens purkštuvai ir kitos priemonės, kurios padėtų sumažinti žalą nelaimės atveju. 

Galiausiai riziką galima perkelti draudikams, kai ekspertų pagalba įsigyjamas polisas ir verslas užsitikrina apsaugą. Nutikus nelaimei, įmonė gauna finansinę grąžą iš draudimo kompanijos ir taip stabilizuoja arba atkuria savo veiklą“, – komentuoja S. Lisauskas.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorinių rizikų valdymą. Buvo apklausti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių atstovai, kuriose dirba iki 250 darbuotojų.