Draudikai: praslinkus pirmajai rimtai vasaros audrai nuostoliai gyventojų turtui viršys 100 tūkst. eurų

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, liepos 11 d. nuo vakarinės šalies dalies per Lietuvą praslinkusi audra daugiausia žalos sukėlė Vidurio Lietuvoje – didžioji dalis gyventojų turtui sukeltų žalų teko Kauno miestui ir rajonui, Anykščių, Kėdainių, Raseinių ir kitų rajonų savivaldybėms. Bendrovės ekspertai skaičiuoja, kad audros padariniams kompensuoti skirta suma greičiausiai pasieks ir viršys 100 tūkst. eurų. 

„Vertindami registruojamų žalų pobūdį, matome, kad dominuoja liūties sukeltos žalos. Tai įvairūs vandens prabėgimai per nesandarias pastatų konstrukcijas, stogo dangų plyšius ir įtrūkius, taip pat fiksuojame nemažai rūsių ir žemutinių aukštų apsėmimų vandeniu. Dalyje rajonų buvo dideli vėjo gūsių sustiprėjimai, dėl kurių lūžę medžiai ar jų šakos niokojo pastatus ir automobilius“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Kai pastebi draudimo ekspertas, šįkart nebuvo fiksuota stambios krušos, kuri paprastai padaro daug žalos, suniokodama nepatvarias stogų dangas, šiltnamius, saulės elektrinių paneles. Nors audrą lydėjo stiprus žaibavimas, didesnių žaibo išlydžių sukeltų nuostolių taip pat kol kas nėra užregistruota.

„Žaibų žalos gali būti kelių tipų. Visų pirma, tai tiesioginis žaibo įtrenkimas – tokie atvejai labai reti, bet dažnai turintys liūdnų pasekmių. Daug dažnesni būna žaibuojant susidariusio elektromagnetinio lauko sukelti nuostoliai, kai dėl įtampos svyravimų vidiniame tinkle sugenda buitiniai ir elektronikos prietaisai“, − komentuoja M. Norkus. 

Žvelgiant istoriškai, būtent vasaros sezonas labiausiai išsiskiria gamtos jėgų sukeltų žalų gausa. Draudimo ekspertas vardija šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius:

• Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus;
• Sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai;
• Per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką;
• Kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų. 

Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti 2023 m. pasiekė beveik 10 mln. eurų. 

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. 

Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine. 

Kviečiame pasirūpinti savo būsto bei turto saugumu su „Lietuvos draudimu“. Daugiau informacijos: būsto draudimas.