Vis aktualesnis klausimas − kaip apsisaugoti nuo karščio?
Viena iš populiarių pokalbio temų vasaros metu − į Lietuvą vėl atėjo karščiai. Nuo karščio žmonės gelbėjasi, kaip kas išmano ir gali. Geria daug vandens, laiką leidžia prie vandens telkinių, stengiasi per ilgai neužsibūti saulės atokaitoje, naudoja oro vėsinimo sistemas. Tačiau karšta ne tik pas mus Lietuvoje, tad temperatūrai kylant visame pasaulyje, atsiranda naujų praktiškų sprendimų poreikis, kaip kovoti su karščiu ir nuo jo apsaugoti žmones.
Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras.
Pasaulio meteorologijos organizacijos (The World Meteorological Organization) duomenimis, karštis kasmet pražudo daugiau žmonių nei bet kuris kitas ekstremalių oro ir gamtos sąlygų pavojus. Todėl šios organizacijos ekspertai ragina sukurti daugiau produktų bei paslaugų, galinčių apsaugoti žmonių sveikatą.
Karščio poveikis tapo itin matomas pastarosiomis savaitėmis, kai nuo jo žuvo nemažai religinių piligrimų, keliautojų ir turistų, o visame pasaulyje išaugo greitosios medicinos pagalbos specialistų darbo krūvis gelbstint perkaitusius žmones.
Atidėjus į šalį tokius įprastus būdus, kaip galvos apdangalai, mirkimas ežeruose ir ledų valgymas − kokios naujos idėjos gali padėti kovoti su karščio bangomis?
Pirmoje eilėje − technologijos
Nenuostabu, kad išmanizacijos progresas padeda atremti ir karščio iššūkius. Graikijoje sparčiai išpopuliarėjo išmanioji programėlė „Extrema Global”, kuri realiu laiku padeda turistams apsisaugoti nuo perkaitimo. Ši programėlė apjungė žemėlapių, lauko temperatūros, oro kokybės ir karščio rizikos duomenis į bendrą visumą.
Vartotojui suvedus norimą kelionės maršrutą, programėlė pasiūlo pakeliui esančias vietas, kuriose galima atsivėsinti bei pailsėti. Tai gali būti parkai, baseinai, fontanai, vieši pastatai su oro kondicionieriais, pavyzdžiui, bibliotekos.
Startavusi Atėnuose „Extrema Global” programėlė netruko išpopuliarėti Paryžiuje, Milane ir Roterdame. Kiti miestai taip pat sukūrė ar kuria panašiu principu paremtas programėles. Pavyzdžiui, Australijos mieste Melburne veikia programėlė, rekomenduojanti kelionės maršrutus su daugiau šešėlio pėstiesiems ir dviratininkams, o Barselonoje programėlė į populiarius maršrutus įtraukė gaivinančius fontanus.
Siūlomas specializuotas draudimas
Indijoje, kur karščiai būna itin ekstremalūs, JAV organizacija „Climate Resilience for All” pasiūlė draudimo produktą, kuris padengia pajamų netekimą, kai dirbti lauke tampa neįmanoma dėl karščio.
Pavyzdžiui, šiauriniuose Indijos regionuose ir šalies sostinėje Delyje šiais metais užfiksuotas nacionalinis karščio rekordas 52,3 laipsnių pagal Celsijų, ir tokio karščio bangos laikosi ištisomis savaitėmis.
Šią draudimo programą siūlo įsigyti savarankiškai dirbančių moterų asociacija, visoje Indijoje vienijanti apie 2,9 mln. narių. Kai oro temperatūra pasiekia kritinį lygį, apsidraudusi moteris gauna pranešimą į mobilųjį telefoną, ir nuo to momento jai pradedama mokėti draudimo išmoka, iki kol kritinė padėtis atšaukiama. Tokio draudimo kaina siekia apie 200 rupijų per metus (apie 2,5 eur).
Sveikatą tausojanti darbo teisė
Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization) duomenimis, labiausiai dėl karščio pažeidžiamos profesijos yra žemės ūkio bei statybų sektoriaus darbuotojai.
Organizacijos ekspertų teigimu, karščio poveikį patiriančių darbuotojų visame pasaulyje skaičiuojama apie 2,4 mlrd. Nauja realybė skatina keisti darbo įstatymus visame pasaulyje − daugelyje šalių lauke dirbantiems darbuotojams privalo būti tiekiamas geriamas vanduo, apmokamos pertraukos poilsiui pavėsyje ir pan.
Pasauliui kasmet fiksuojant naujus karščio rekordus, tampa akivaizdu, kad apsaugos nuo karščio produktų ir paslaugų poreikis tik augs, ir tai gali tapti didele naujai besiplečiančios rinkos niša.